"Centrinė vadovybė" - Bendrijos mastu veikiančios įmonės arba, Bendrijos mastu veikiančios įmonių grupės atveju, kontroliuojančios įmonės centrinė vadovybė. (EĮT direktyva 2009/38/EB)
Direktyvos yra ES antrinės teisės dalis. Todėl jas priima ES institucijos, vadovaudamosi Sutartimis. Kai jos priimamos ES lygmeniu, ES valstybės narės jas perkelia į nacionalinę teisę, kad jos taptų valstybių narių teisės aktais.
- Pavyzdžiui, Direktyvoje 2003/88/EB (žr. santrauką) dėl darbo laiko organizavimo nustatyti privalomi poilsio laikotarpiai ir ES leistinas savaitės darbo laiko limitas.
- Tačiau kiekviena atskira valstybė narė turi parengti savo įstatymus, kuriais nustato, kaip taikyti šias taisykles.
Europos bendrija
Europos ekonominė erdvė
Europos statybininkų ir medžio apdirbėjų federacija
Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacija, taip pat atstovaujanti namų ūkio darbuotojams.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas
ES kokybės sistema, skirta pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti
Europos Parlamentas
Europos viešųjų paslaugų sąjunga
Europos restruktūrizavimo stebėsena (Eurofound)
Europos Sąjunga
Europos socialinis fondas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Europos transporto darbuotojų federacija
Europos profesinių sąjungų konfederacija
Europos profesinių sąjungų federacija
Europos profesinių sąjungų institutas
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas - trišalė ES agentūra, teikianti žinias, padedančias kurti geresnę socialinę, užimtumo ir su darbu susijusią politiką.
Europos darbo taryba
Austrijos privačios ekonomikos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga
Hans-Böckler-Stiftung
Informacija ir konsultacijos
Įmonės perdavimas - tai atskiro ekonominio subjekto perdavimas kitai šaliai, pavyzdžiui, įmonės pardavimas naujam savininkui. Darbuotojų interesus tokio perdavimo atveju reglamentuoja 1977 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 77/187 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų teisių apsauga įmonių, verslo arba verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (su pakeitimais, padarytais 1998 m. birželio 29 d. Direktyva 98/50 ; konsoliduota 2001 m. kovo 12 d. Direktyva 2001/23 ), kuri taikoma įmonės, verslo arba verslo dalies perdavimui. Įmonės perdavimo atveju darbo sutartyse ir kolektyvinėse sutartyse numatytos darbo sąlygos išsaugomos, tačiau pats užimtumas ne visada užtikrinamas.
2007 m. įsigaliojo kiti reglamentai, konkrečiai susiję su viešosiomis keleivių vežimo geležinkeliais ir keliais paslaugomis ir panaikinantys ankstesnius reglamentus. Visų pirma šiuo naujuoju reglamentu valstybėms narėms suteikiama galimybė užtikrinti kitų, Direktyvoje 2001/23 nenumatytų, darbuotojų teisių perdavimo sąlygas. Todėl prireikus valstybės narės gali atsižvelgti į socialinius standartus, nustatytus įstatymuose, kituose teisės aktuose ar nacionalinėse administracinėse nuostatose, kolektyvinėse sutartyse ar socialinių partnerių sudarytuose susitarimuose. (Šaltinis: https: //www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/transfer-of-an-undertaking
Nepriklausomų ir demokratinių profesinių sąjungų federacija, atstovaujanti metalo, chemijos, energetikos, kalnakasybos, tekstilės, drabužių ir avalynės sektorių bei susijusių pramonės šakų ir veiklos sričių fiziniams ir nefiziniams darbuotojams.
Du pagrindiniai Direktyvos 98/59/EB priėmimo tikslai buvo suderinti valstybių narių teisės aktus, susijusius su praktine tokių atleidimų tvarka ir procedūromis, ir suteikti didesnę darbuotojų apsaugą kolektyvinių atleidimų atveju.
Pagal šią direktyvą kiekvienas darbdavys, ketinantis vykdyti kolektyvinį atleidimą, privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas. Šiose konsultacijose turi būti aptarti bent jau būdai ir priemonės, kaip išvengti atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių ir sušvelninti jų pasekmes, visų pirma taikant papildomas socialines priemones, skirtas atleidžiamiems darbuotojams perkelti arba perkvalifikuoti.
Ši direktyva netaikoma kolektyviniam atleidimui iš darbo pagal darbo sutartis, sudarytas ribotam laikui arba konkrečioms užduotims atlikti; darbuotojams, įdarbintiems viešojo administravimo institucijose arba viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose; ir jūrų laivų įguloms.
Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės gali numatyti galimybę darbuotojų atstovams kreiptis pagalbos į ekspertus pagal nacionaliniu lygmeniu galiojančias priemones. Darbdavys turi suteikti darbuotojų atstovams visą reikiamą informaciją ir bet kuriuo atveju raštu pateikti šią informaciją: savo sprendimo priežastis; laikotarpį, per kurį ketinama atleisti darbuotojus; paprastai dirbančių darbuotojų skaičių ir kategoriją; atleidžiamų darbuotojų skaičių; atleidžiamų darbuotojų skaičių; atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus; kompensacijos apskaičiavimo metodą. Kolektyvinio atleidimo procedūrą sudaro trys etapai:
Darbdavys raštu praneša kompetentingai valdžios institucijai apie numatomą kolektyvinį atleidimą. Šiame pranešime turi būti pateikta visa svarbi informacija apie numatomus atleidimus ir surengtas konsultacijas, išskyrus kompensacijos apskaičiavimo metodą. Tačiau jei veikla nutraukiama dėl teismo sprendimo, pranešti reikia tik valdžios institucijai aiškiai paprašius.
Darbdavys perduoda pranešimo kopiją darbuotojų atstovams, kurie gali siųsti pastabas kompetentingai valdžios institucijai.
Kolektyvinis atleidimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo pranešimo; kompetentinga valdžios institucija šį laikotarpį išnaudoja ieškodama sprendimų.
Valstybės narės gali taikyti arba priimti darbuotojams palankesnes nuostatas.
Societas Sooperativa Europaea - Europos kooperatinė bendrovė - 2006 m. įsteigta Europos kooperatinė bendrovė, susijusi su Societas Europaea (SE).
Societas Europaea - pagal Europos Sąjungos įmonių teisę įregistruota akcinė bendrovė.
Specialioji derybų taryba - pagal 5 straipsnio 2 dalį įsteigtas organas, kuriam pavesta derėtis su centrine vadovybe dėl Europos darbo tarybos steigimo arba darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos. (EĮT direktyva 2009/38/EB)
Apie Bendrijos masto susijungimus (bendrovės, kurių bendra pasaulinė apyvarta yra 5 mlrd. eurų, o kiekvienos iš jų apyvarta Europos ekonominėje erdvėje viršija 250 mln. eurų, išskyrus atvejus, kai kiekviena iš susijusių bendrovių daugiau kaip 2/3 savo apyvartos Europoje sukuria vienoje šalyje; tokiu atveju susijungimą nagrinėja tos šalies konkurencijos institucija) turi būti pranešta Komisijai, kuri ištirs, ar dėl koncentracijos nebus sukurta arba sustiprinta "dominuojanti padėtis". Šis principas taip pat taikomas "bendros dominuojančios padėties" arba duopolijų ir "kolektyvinės dominuojančios padėties" arba oligopolijų atvejais. Dažniausiai laikoma, kad įmonė dominuoja rinkoje, jei jos rinkos dalis viršija 40 %. Tačiau susijungimai, kurie "labai trukdo veiksmingai konkurencijai" (tai reiškia susijungimo atvejus, kai dėl to rinkos dalis sudaro 20-40 %), taip pat gali būti draudžiami, jei po susijungimo nelieka pakankamos konkurencijos, kad vartotojai turėtų pakankamą pasirinkimą. (Šaltinis: Tarybos reglamentas EB/139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės)
Europos paslaugų sektoriaus darbuotojų profesinių sąjungų federacija
Vereinte Dienstleistungsgewerkschaft - Jungtinė paslaugų profesinė sąjunga
Darbo taryba