Du pagrindiniai Direktyvos 98/59/EB priėmimo tikslai buvo suderinti valstybių narių teisės aktus, susijusius su praktine tokių atleidimų tvarka ir procedūromis, ir suteikti didesnę darbuotojų apsaugą kolektyvinių atleidimų atveju.
Pagal šią direktyvą kiekvienas darbdavys, ketinantis vykdyti kolektyvinį atleidimą, privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas. Šiose konsultacijose turi būti aptarti bent jau būdai ir priemonės, kaip išvengti atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių ir sušvelninti jų pasekmes, visų pirma taikant papildomas socialines priemones, skirtas atleidžiamiems darbuotojams perkelti arba perkvalifikuoti.
Ši direktyva netaikoma kolektyviniam atleidimui iš darbo pagal darbo sutartis, sudarytas ribotam laikui arba konkrečioms užduotims atlikti; darbuotojams, įdarbintiems viešojo administravimo institucijose arba viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose; ir jūrų laivų įguloms.
Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės gali numatyti galimybę darbuotojų atstovams kreiptis pagalbos į ekspertus pagal nacionaliniu lygmeniu galiojančias priemones. Darbdavys turi suteikti darbuotojų atstovams visą reikiamą informaciją ir bet kuriuo atveju raštu pateikti šią informaciją: savo sprendimo priežastis; laikotarpį, per kurį ketinama atleisti darbuotojus; paprastai dirbančių darbuotojų skaičių ir kategoriją; atleidžiamų darbuotojų skaičių; atleidžiamų darbuotojų skaičių; atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus; kompensacijos apskaičiavimo metodą. Kolektyvinio atleidimo procedūrą sudaro trys etapai:
Darbdavys raštu praneša kompetentingai valdžios institucijai apie numatomą kolektyvinį atleidimą. Šiame pranešime turi būti pateikta visa svarbi informacija apie numatomus atleidimus ir surengtas konsultacijas, išskyrus kompensacijos apskaičiavimo metodą. Tačiau jei veikla nutraukiama dėl teismo sprendimo, pranešti reikia tik valdžios institucijai aiškiai paprašius.
Darbdavys perduoda pranešimo kopiją darbuotojų atstovams, kurie gali siųsti pastabas kompetentingai valdžios institucijai.
Kolektyvinis atleidimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo pranešimo; kompetentinga valdžios institucija šį laikotarpį išnaudoja ieškodama sprendimų.
Valstybės narės gali taikyti arba priimti darbuotojams palankesnes nuostatas.